1759 m. Prancūzijoje pasirodė vieno žymiausių XVIII a. mąstytojų, satyriko ir filosofo Voltaire’o apsakymas Kandidas, arba Optimizmas. Slapta išspausdintas, dėl savo politinės satyros, religinio piktžodžiavimo ir socialinės kritikos jis tuoj pat buvo uždraustas. Tačiau ši juokingai liūdna, kupina ironijos filosofinė apysaka tik populiarėjo. O 1956 m. tapo Leonardo Bernsteino (1918–1990), pasak The New York Times, „vieno genialiausių, talentingiausių ir labiausiai vertinamų muzikų per visą Amerikos istoriją“, operetės Kandidas pagrindu. Premjera įvyko Niujorko Broadway teatre, spektaklis, neprarandantis nei satyriškai perteikto temos aktualumo, nei muzikos žavesio, statomas daugelyje pasaulio teatrų. 2012 m. ši operetė pirmą kartą skambėjo Lietuvoje, LNOBT.
Dabartinį pastatymą parengė publikai iš elegantiškų Manon ir Kapulečiai ir Montekiai pastatymų pažįstamas prancūzų režisierius Vincent’as Boussard’as su ta pačia kūrėjų komanda bei muzikos vadovas Sesto Quatrini.
Iš anglų kalbos išvertė Kristina STEIBLYTĖ
Jojimo menas – pasitelkus pažangius jojimo metodus plėsti įgimtas arklio atletines savybes. Skatinti jo norą šias savybes demonstruoti. Aukščiausias lygis pasiekiamas tuomet, kai žirgas nesipriešindamas tuoj pat paklūsta net pačioms švelniausioms raitelio komandoms, tačiau išlieka atsipalaidavęs ir, atrodytų, dirba be pastangų.
Septyniolikmetis Alanas Strengas išduria šešiems arkliams akis.
Jojimo menas – arklio kailis turi būti itin švarus, kelis...
Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras, diriguojamas Vilmanto Kaliūno, šįkart atsiskleis kiek neįprastu, nutrūktgalvišku amplua ir įrodys, kad simfoninis orkestras – nebūtinai tik rafinuotas lyriškas klasikinės muzikos atlikėjas! Šveicaro Arthuro Honeggerio simfoninis judėjimas „Pacific 231“ XX a. pradžios muzikinėje padangėje sukėlė tikrą revoliuciją – kompozitorius savo kūriniui davė garvežio modelio pavadinimą. Šis kūrinys, imituojantis garo lokomotyvo skleidžiamus garsus – muzikoje reto urbanistinio stiliaus pavyzdys, perteikiantis modernaus miesto gyvenimo ritmą.
Švedo Jano Sandströmo Koncertas trombonui ir orkestrui Nr. 1, pavadintas „Motociklo odisėja“, dar vadinamas „Motociklo koncertu“, ne tik tęsia urbanistinę temą, bet ir yra aliuzija į Homero epą „Odisėja“. J. Sandströmo kūrinio herojus – šių dienų Odisėjas, po pasaulį klajojantis su savo trombonu.
Koncerto pabaigoje skambėsianti Gustavo Mahlerio Simfonija Nr. 1 D-dur grąžina prie lyriško skambesio, tačiau su pirmaisiais dviem opusais ją sieja kelionės tema – G. Mahleris yra užsiminęs, kad ši jo simfonija yra įkvėpta vokiečių rašytojo Jeano Paulo romano „Titanas“, kurio puslapiuose aprašoma filosofinė pagrindinio romano herojaus kelionė.
Vokiečių trombonininkas Fredericas Belli laikomas vienu geriausių trombono atlikėjų pasaulyje. 2007-aisiais F. Belli tapo pirmuoju trombonininku, per 30 metų istoriją laimėjusiu svarbiausią jaunųjų muzikantų konkursą Vokietijoje „Deutscher Musikwettbewerb“. Tais pačiais metais didžiausiame Vokietijoje tarptautiniame klasikinės muzikos konkurse ARD jis pelnė antrąją vietą ir specialųjį Brüderio Buscho prizą. F. Belli yra fondo „Deutsche Stiftung Musikleben“ stipendininkas, Baden Badeno ir Freiburgo Pietų Vokietijos radijo simfoninio orkestro narys ir solistas.
Solistas FREDERIC BELLI (trombonas, Vokietija)
Dirigentas VILMANTAS KALIŪNAS